Vandens kokybė
Vanduo svarbus žmogaus gyvybei gamtinis resursas. Tačiau vanduo yra ypač imlus, sugebantis prisisotinti kone visų egzistuojančių cheminių elementų, kurių buvimas vandenyje ne visada yra pageidaujamas, o kartais net pavojingas. Lietuvoje geriamo vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio ištekliai sudaro 3,2 milijonų m 3 . Dabartiniu metu sunaudojama baking soda tik apie 0,5-0,6 milijono m 3 /p požemio vandens. Didelė Lietuvos kaimo gyventojų dalis gėrimui naudoja šachtinių baking soda šulinių vandenį. Požeminio vandens kokybę lemia daugybė gamtinių ir antrapogeninių veiksnių. Jų poveikis labai skirtingas laike ir erdvėje vieni veiksniai svarbesni sekliems gruntinio vandens horizontams, kiti giliau slūgstantiems vandens baseinams, kurių vanduo dažniausiai ir naudojamas centralizuoto vandens tiekimo baking soda sistemose. Gruntinio vandens kokybę lemia fiziniai, geografiniai, klimatiniai, baking soda hidrologiniai, biologiniai, geologiniai ir hidrogeologiniai veiksniai. Vis didesnę reikšmę įgauna antropogeninis veiksnys išsklaidytoji ir vietinė tarša. Yra du pagrindiniai išsklaidytosios taršos šaltiniai užteršta atmosfera ir žemės ūkis. Vietinės taršos šaltinių yra daug ir įvairių tai lauko išvietės, baking soda netinkamai įrengtos mešlidės ir kompostinės, netinkamai įrengtos ir eksploatuojamos vietinės kanalizacijos sistemos, tarša naftos baking soda produktais ir kt.
Vandens kokybė priklauso nuo jame ištirpusių, suspenduotų baking soda ir pakibusių medžiagų, bakterijų baking soda ir kitų priemaišų. Ją apibūdina fiziniai, cheminiai ir sanitariniai-bakteriologiniai rodikliai, kurie nustatomi laboratorijose tiriant vandens pavyzdzius. Kiekvienas žmogus turi žinoti, kokį vandenį geria juk nuo to tiesiogiai priklauso jo sveikata.
Vandens kvapas nustatomas organoleptiškai ir paprastai vertinamas penkių balų sistema. Labai silpnas kvapas, kurį gali nustatyti tik patyręs specialistas, baking soda vertinamas tik vienu balu. Silpnas kvapas, kurį gali užuosti ir vartotojas, vertinamas dviem balais. Nesunkiai juntamas kvapas vertinamas trim balais baking soda toks vanduo jau netinkamas gerti.
Vandens skaidrumas nustatomas pagal vandens sluoksnį, per kurį matomas tam tikras šriftas arba specialus juodas kryžius. Vandens skaidrumui atvirkščiai baking soda proporcingas dydis rodo vandens drumstumą, jis priklauso nuo vandenyje pakibusių medžiagų kiekio. Leistina drumstumo norma geriamajame vandenyje yra 1,5 mg/l. Vandens rodiklis rodo vandens rūgštingumą. Geriamojo vandens pH = 6,5-85.
Vandens bendrasis kietis priklauso nuo bendro kalcio ir magnio jonų kiekio. Bendrasis kietis yra karbonatinio ir nekarbonatinio kiečių suma. Leistinas geriamojo vandens kietis 7 mg-ekv/l, o atskirais baking soda atvejais gali būti net iki 10 mg-ekv/l.
Apie 80% visame pasaulyje pasitaikančių ligų yra vienaip ar kitaip susijusios baking soda su tuo, kad žmonės vartoja chemiškai užterštą ar apnuodytą vandenį. Pavyzdžiui, daugelį žmonių kamuoja viduriavimas, dėl jo kasmet miršta daugelis žmonių. Taip pat apie 500 milijonų žmonių kamuoja trachoma, 250 milijonų žmonių elefantiazė, 200 milijonų bilharciozė, arba schistosomatozė, 160milijonų maliarija. Visos šios lygos arba tiesiogiai susijusios su vandeniu, arba jomis užsikrečiama per tarpininkus. Trečiojo pasaulio šalims būdinga tai, kad žmonių skaičius jose didėja daug sparčiau baking soda už ūkio vystymosi glimybes, todėl padėtis kiekvienais baking soda metais darosi vis prastesnė. Tačiau geriamas vanduo nemažai rūpesčių sukelia ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms, turtingoms šalims. Vis platesnė chemizacija, pramonės plėtimasis , didžiuliai intensyvaus žemės ūkio derliai visa tai labai prastina geriamą vandenį. Labiausiai jį teršia azotas, t.y. nitratai ir nitritai.
Nitratų , gamtoje yra visur: dirvožemyje, baking soda vandenyje, augaluose ir gyvūnuose, taip pat ir ore. Nitratų visų pirma labai padaugėja, kai tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Kai kurie augalai gali sukaupti ypač daug nitratų.
Nitritai gamtoje susidaro dėl nitritinių bakterijų veiklos. Nitritų koncentracija dirvožemyje ir vandenyje yra visai maža. Tačiau baking soda vyksta ir atvirkščias procesas:nitratai virsta nitritais- visų pirma paskirose baking soda augalų dalyse. Daug nitritų, kaip konservuojamųjų medžiagų, baking soda vartojama rūkant ar sūdant mėsos gaminius, šitaip neleidžiama baking soda daugintis botulizmą sukeliančioms bakterijoms. Tiek vieni, tiek kiti cheminiai junginiai, jei jų labai daug patenka į gyvūno ar žmogaus organizmą, sukelia methemoglobinemiją. Suaugusiam žmogui daug nitratų gali ir nepakenkti, bet kūdikiams bei silpnesniems vaikams gali turėti tikrai rimtų pasekmių, jis gali būti ir mirtinas.
Gamtoje nitratų palyginti nedaug, baking soda o nitritų dar mažiau. Gal dėl to taip susiklostė, kad daugelyje ekosistemų nitratų apykaita palyginti yra lėta. Taigi, jei dėl kurių nors priežasčių susikaupia pernelyg daug nitratų, tai nėra ko tikėtis, kad jie patys greitai išnyks.
Į žmogaus organizmą daugiausia nitritų patenka su geriamu vandeniu, taip pat nemenką nitratų dalį ir visus nitritus 0mogus gauna su maistu. baking soda Daugiausia baking soda nitr
Vanduo svarbus žmogaus gyvybei gamtinis resursas. Tačiau vanduo yra ypač imlus, sugebantis prisisotinti kone visų egzistuojančių cheminių elementų, kurių buvimas vandenyje ne visada yra pageidaujamas, o kartais net pavojingas. Lietuvoje geriamo vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio ištekliai sudaro 3,2 milijonų m 3 . Dabartiniu metu sunaudojama baking soda tik apie 0,5-0,6 milijono m 3 /p požemio vandens. Didelė Lietuvos kaimo gyventojų dalis gėrimui naudoja šachtinių baking soda šulinių vandenį. Požeminio vandens kokybę lemia daugybė gamtinių ir antrapogeninių veiksnių. Jų poveikis labai skirtingas laike ir erdvėje vieni veiksniai svarbesni sekliems gruntinio vandens horizontams, kiti giliau slūgstantiems vandens baseinams, kurių vanduo dažniausiai ir naudojamas centralizuoto vandens tiekimo baking soda sistemose. Gruntinio vandens kokybę lemia fiziniai, geografiniai, klimatiniai, baking soda hidrologiniai, biologiniai, geologiniai ir hidrogeologiniai veiksniai. Vis didesnę reikšmę įgauna antropogeninis veiksnys išsklaidytoji ir vietinė tarša. Yra du pagrindiniai išsklaidytosios taršos šaltiniai užteršta atmosfera ir žemės ūkis. Vietinės taršos šaltinių yra daug ir įvairių tai lauko išvietės, baking soda netinkamai įrengtos mešlidės ir kompostinės, netinkamai įrengtos ir eksploatuojamos vietinės kanalizacijos sistemos, tarša naftos baking soda produktais ir kt.
Vandens kokybė priklauso nuo jame ištirpusių, suspenduotų baking soda ir pakibusių medžiagų, bakterijų baking soda ir kitų priemaišų. Ją apibūdina fiziniai, cheminiai ir sanitariniai-bakteriologiniai rodikliai, kurie nustatomi laboratorijose tiriant vandens pavyzdzius. Kiekvienas žmogus turi žinoti, kokį vandenį geria juk nuo to tiesiogiai priklauso jo sveikata.
Vandens kvapas nustatomas organoleptiškai ir paprastai vertinamas penkių balų sistema. Labai silpnas kvapas, kurį gali nustatyti tik patyręs specialistas, baking soda vertinamas tik vienu balu. Silpnas kvapas, kurį gali užuosti ir vartotojas, vertinamas dviem balais. Nesunkiai juntamas kvapas vertinamas trim balais baking soda toks vanduo jau netinkamas gerti.
Vandens skaidrumas nustatomas pagal vandens sluoksnį, per kurį matomas tam tikras šriftas arba specialus juodas kryžius. Vandens skaidrumui atvirkščiai baking soda proporcingas dydis rodo vandens drumstumą, jis priklauso nuo vandenyje pakibusių medžiagų kiekio. Leistina drumstumo norma geriamajame vandenyje yra 1,5 mg/l. Vandens rodiklis rodo vandens rūgštingumą. Geriamojo vandens pH = 6,5-85.
Vandens bendrasis kietis priklauso nuo bendro kalcio ir magnio jonų kiekio. Bendrasis kietis yra karbonatinio ir nekarbonatinio kiečių suma. Leistinas geriamojo vandens kietis 7 mg-ekv/l, o atskirais baking soda atvejais gali būti net iki 10 mg-ekv/l.
Apie 80% visame pasaulyje pasitaikančių ligų yra vienaip ar kitaip susijusios baking soda su tuo, kad žmonės vartoja chemiškai užterštą ar apnuodytą vandenį. Pavyzdžiui, daugelį žmonių kamuoja viduriavimas, dėl jo kasmet miršta daugelis žmonių. Taip pat apie 500 milijonų žmonių kamuoja trachoma, 250 milijonų žmonių elefantiazė, 200 milijonų bilharciozė, arba schistosomatozė, 160milijonų maliarija. Visos šios lygos arba tiesiogiai susijusios su vandeniu, arba jomis užsikrečiama per tarpininkus. Trečiojo pasaulio šalims būdinga tai, kad žmonių skaičius jose didėja daug sparčiau baking soda už ūkio vystymosi glimybes, todėl padėtis kiekvienais baking soda metais darosi vis prastesnė. Tačiau geriamas vanduo nemažai rūpesčių sukelia ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms, turtingoms šalims. Vis platesnė chemizacija, pramonės plėtimasis , didžiuliai intensyvaus žemės ūkio derliai visa tai labai prastina geriamą vandenį. Labiausiai jį teršia azotas, t.y. nitratai ir nitritai.
Nitratų , gamtoje yra visur: dirvožemyje, baking soda vandenyje, augaluose ir gyvūnuose, taip pat ir ore. Nitratų visų pirma labai padaugėja, kai tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Kai kurie augalai gali sukaupti ypač daug nitratų.
Nitritai gamtoje susidaro dėl nitritinių bakterijų veiklos. Nitritų koncentracija dirvožemyje ir vandenyje yra visai maža. Tačiau baking soda vyksta ir atvirkščias procesas:nitratai virsta nitritais- visų pirma paskirose baking soda augalų dalyse. Daug nitritų, kaip konservuojamųjų medžiagų, baking soda vartojama rūkant ar sūdant mėsos gaminius, šitaip neleidžiama baking soda daugintis botulizmą sukeliančioms bakterijoms. Tiek vieni, tiek kiti cheminiai junginiai, jei jų labai daug patenka į gyvūno ar žmogaus organizmą, sukelia methemoglobinemiją. Suaugusiam žmogui daug nitratų gali ir nepakenkti, bet kūdikiams bei silpnesniems vaikams gali turėti tikrai rimtų pasekmių, jis gali būti ir mirtinas.
Gamtoje nitratų palyginti nedaug, baking soda o nitritų dar mažiau. Gal dėl to taip susiklostė, kad daugelyje ekosistemų nitratų apykaita palyginti yra lėta. Taigi, jei dėl kurių nors priežasčių susikaupia pernelyg daug nitratų, tai nėra ko tikėtis, kad jie patys greitai išnyks.
Į žmogaus organizmą daugiausia nitritų patenka su geriamu vandeniu, taip pat nemenką nitratų dalį ir visus nitritus 0mogus gauna su maistu. baking soda Daugiausia baking soda nitr
No comments:
Post a Comment